Sėdmaišių pufų tinklalapiai

Naršydama internete radau panašaus turinio svetaines, kurios prekiauja arba nuomoja sėdmaišius. Štai kelios nuorodos:

http://www.tingis.lt/?gclid=CLjDhIO9jLoCFUi33god_3QABA

http://www.berrybaldai.lt/c/vaiku-ir-jaunuolio-baldai/sedmaisiai?gclid=CLLgmIW9jLoCFcmz3godoR0A5w

http://softlife.lt/

http://www.lova.lt/baldai/42119/minksti-baldai/pufai-ir-sedmaisiai/odinis-super-didelis-xxl-sedmaisis

http://gusttis.lt/apvalus%20sedmaisis.htm

Sėdmaišiai ir pufai jūsų interjere.

 VAIKO KAMBARYJE:

                          SVETAINĖJE:

BALKONE:



Žvilgtelėkite kaip galima panaudoti sėdmaišius - http://www.youtube.com/watch?v=fo3Er1ALF4Q

Šiek tiek angliškai apie sėdmaišius - pupų maišus

   A bean bag (also beanbag) is a sealed bag containing dried beans, PVC pellets, expanded polystyrene, or expanded polypropylene with various applications.

    Designed by an Italian company named Zanotta in 1969, beanbags have become a globally recognised piece of furniture. The original beanbag chair was called "il sacco" which was a pear-shaped leather bag filled with styrofoam beans and is still in production today.

Piero Gatti, Cesare Paolini and Franco Teodoro are credited with being the original designers at Zanotta, it's said that they noticed the staff could sit on bags filled with styrofoam during their coffee and cigarette breaks.

Senųjų Rytų kultūrų atspindys moderniausių technologijų fone

Ant suolo sėdint nepatogu kalbėtis, sunkiau matyti pašnekovo veidą. Sėdint šalia tarsi įsiveržiama į šalia esančio žmogaus asmeninę erdvę. Sofos, kėdės, foteliai atitolina pašnekovus, atskiria jų erdves, bet pagyvina komunikaciją. Kas žino, gal todėl mūsų seneliai suprasdavo ir jausdavo vieni kitus vartodami gerokai mažiau žodžių...

Būstai - laikmečio veidrodžiai
Šiandien būstas, kaip ir gyvenimo būdas, vėl keičiasi. "Praėjo tas metas, kai dauguma žmonių gyveno tokiuose pat standartiniuose butuose, apstatytuose vienodais baldais ir privalėjo vienodai mąstyti", - sako VDA dėstytojas Audrius Dimavičius.
Visuotinai paplitusius, sietynus imituojančius šviestuvus, kilimus ant sienų ir melsvas plyteles vonios kambaryje ėmė keisti skirtingi ir stilingi arba kičiniai interjerai - nelygu žmogaus pajamos bei grožio supratimas.
Taip vienuose namuose atsirado pigios sintetinės užuolaidos ir kilimai iš Kinijos ar Turkijos, aksomą imituojančiu gobelenu aptraukti baldai, polistireninio putplasčio plokščių lubos, kiti ėmė puikuotis prabangiais odiniais baldais ir senoviškomis komodomis. Vieni būstai ėmė panašėti į minimalistinius skandinaviškus interjerus, kituose dėmesio centre - suvenyrai iš egzotiškų šalių ar naujai prikelti senelių baldai. Atsirado ir visai naujų baldų tipų - sėdmaišiai, modulinės baldų sistemos, pripučiami baldai, gultai...

Netipiški baldai

Netipiškų baldų nereiktų painioti su nestandartiniais. Nestandartiniai gaminami pagal individualius projektus, netipiški - nebūdingi mūsų kraštui. Lietuvos dizainerių sąjungos atsakingasis sekretorius Jonas Malinauskas pasakoja, kad netipiškus baldus galima skirstyti į pripučiamus, kimštinius, įtempiamus, korpusinius, išlankstomus.
Pripučiami baldai - gultai, čiužiniai - patogūs dėl tariamos vietos stokos, kai patalpos paskirtis keičiama keletą kartų per dieną. Panaši ir sulankstomų baldų paskirtis. "Sėdmaišiai, hamakai, moduliniai elementai senovėje naudoti kai kurių tautų, neišnyko, o buvo lanksčiai pritaikyti. Jie išpopuliarėjo XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Ypač patogūs sėdmaišiai, jie pripildomi polietileno granulių ir prisitaiko prie kūno formos", - teigia pašnekovas.
Būstą netipiškais baldais mielai apstato jaunimas, žmonės, mėgstantys dinamišką gyvenimo būdą, kurie nebūtinai dažnai keliauja ar kraustosi, bet dažnai nori keisti savo aplinką.
Gana populiarūs ir hamakai. Tai gana specifiniai sodybų, poilsio baldai. Gyvenamajame interjere jie nėra labai paplitę, nes juose miegoti nepatogu, sunku išlipti.
"Pririštus patrankų deniuose hamakus naudojo olandų laivyne, buvo patogu juose miegoti. Jie interjeruose paplito praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje", - pasakoja Malinauskas.

Egzotika įsilieja į kasdienybę

Pasak Malinausko, netipiškų interjero detalių atsiranda dėl etninio stiliaus popu-liarėjimo: "Etninis stilius plačiąja prasme yra neeuropinių kultūrų tradicijų pritaikymas. Pagrindinės egzotiškiausios tautos ir jų naudoti rakandai - iš Tolimųjų Rytų, Afrikos ir prieškolumbinės Amerikos". Iš šių kraštų vakarietiškuose interjeruose atsiranda dekoratyvinių puošmenų - statulėlių, grafikos bei funkcinių elementų - nestandartinių baldų tipų.
Kada netipiniai baldai atkeliavo į Europą, neaišku. Prieškolumbinės Amerikos stilių paplitimas siejamas su Art Deco išpopuliarėjimu praėjusio amžiaus dvidešimtaisiais metais. Rytietiškų kultūrų įtaka susijusi su funkcionalizmo pradžia ir net dabartinio minimalizmo pradžia aštuntajame dešimtmetyje.
Plintant poilsio industrijai, populiarėja įvairūs sėdimieji baldai. Žmonės drąsiau eksperimentuoja kurdami sodybų ir vasarnamių interjerus. Iš jų kai kurie poilsinio interjero elementai skverbiasi ir į gyvenamąją erdvę: išardomas stovas su padėklu, širmos, pusryčių staleliai tampa ir dekoratyviniais, ir funkciniais elementais.

Universalumo tendencija

Viena iš naujausių mados tendencijų - visi baldai, pradedant kavos staleliais ir baigiant sekcijomis, žemėja. Tai Rytų kultūrų įtaka.
"Azijos šalyse, išskyrus Kiniją, nenaudojamos kėdės. Žinoma, tų šalių modernesniuose interjeruose jos, kaip Vakarų kultūros elementas, atsirado jau seniai. Tačiau kėdės kaip savo tradicinio baldo Azijos gyventojai neturi. Jie turi specialią vietą sėdėti - plokštumą su kilimu ar tam tikrą pakylą. Arabų šalyse mėgstamos didelės erdvės, kur galima pagalvių, volelių, antklodžių dėka keisti padėtį - sėdėti, gulėti, drybsoti pusiau gulomis", - aiškina dizaineris Malinauskas.
Šiuolaikinė interjero koncepcija vis labiau panašėja į rytietiškąją, ir tai nėra tik mados kaprizas. Pasak Malinausko, vis daugiau žmonių dirba namie, o pagrindinė darbo priemonė - kompiuteris. Žmogus gali dirbti net gulėdamas. Taigi gyventi ir dirbti įmanoma turint vien sofą. Netoli jos gali būti žemas stalelis, knygų lentyna, padėklas, televizorius. Ir svetainė, ir miegamasis gali keisti savo paskirtį kelis kartus per dieną. Tam tikslui naudojamos lygios plokštumos - jas patogu transformuoti.
Vis dažniau vadovaujamasi japonų interjero ideologija - minimalus daiktų kiekis, žemi baldai. Akcentuojamos horizontalios linijos.
"Dizaineriai žvalgosi į egzotiškus baldus ir kūrybiškai juos interpretuoja, o dėl šiuolaikinių informacinių technologijų idėjos labai greitai paplinta", - reziumuoja Malinauskas.

Pasidaryk pats

Netipiški baldai įkūnija ir ideologiją "Pasidaryk pats". Ypač tai aktualu Lietuvoje, nes prekybininkai dažnai įstumia mus į uždarą ratą.
"Žmonės perka tai, kas yra parduotuvėje, o ten rasime tai, ką perka žmonės. Jei dar yra šiokia tokia spalvų, faktūrų įvairovė, tai egzotiškesnių baldų sunkiai rasime", - vardija Malinauskas. Todėl ieškantieji originalesnių sprendimų turi surasti, kas juos įgyvendintų.
Kita vertus, jei netipiški baldai ir nėra pasmerkti komercinei nesėkmei, tai juos parduoti nėra paprasta ir greita. Rinka pas mus nedidelė ir ne itin turtinga, o stereotipai, kad, pavyzdžiui, vonios kambario baldai turi būti balti, o stalas stačiakampis, labai gajūs.
Be to, netipiškų baldų gamyboje dominuoja rankų darbas. "Lietuvos baldų pramonėje rankų darbas reikštų grįžimą prie natūrinio ūkio. Todėl visi ir pjausto tas pačias drožlių plokštes", - apgailestauja Malinauskas.
Kai kurie Vakarų dizaineriai ir įmonės gamybą perkelia į trečiojo pasaulio šalis, kur pigus rankų darbas. Jie naudoja ne tik gamtines medžiagas, bet ir pramonės atliekas, iš kurių pagaminti baldai pateikiami kaip etnostiliaus atmaina.
Bene žymiausi šioje srityje yra brazilai broliai Campanai. Jie kuria baldus remdamiesi etniniais siužetais ir pritaiko juos gaminti rankomis.

Gyvenimo atomizmas

Kaip teigia Malinauskas, netipiškų baldų plitimas, originalūs interjerai yra visuomenės atomizmo rodiklis. Interjeras, panašiai kaip drabužis, išduoda žmogaus skonį, estetinį išprusimą, finansinę padėtį ir net jo pasaulėžiūrą bei santykį su mada.
Technologiškai paprastas pagaminti, ant kurio gali susėsti daug žmonių, suolas dabar statomas tik kaimo vestuvėse, šermenyse ar viešosiose erdvėse. Kodėl? Kodėl dingsta toks paprastas ir patogus baldas? Stiprėjantis asmeninės erdvės poreikis, darbas susipynęs su laisvalaikiu kuria jau kitokius baldus, kitokius namus.

Originalus akcentas - rankų darbo sėdmaišis

Sėdmaišiai vis labiau skverbiasi į mūsų namus. Pirmiausia pastebėti ir pamėgti vaikų, pamažu jie atsiranda ir jų jaunatviškai nusiteikusių tėvelių kambariuose. Itin patogūs ir minkšti, jie tinka ramiai leisti vakarus, paskaityti knygą ar tiesiog pailsėti po dienos darbų šalia židinio.

Neįtikimas populiarumas

Pramonės revoliucijos laikais pupų maišai buvo vargingų anglų darbininkų šeimų kasdienybė. Pupas jie valgydavo, dieną ant tų pačių pupų maišų sėdėdavo, o naktimis - miegodavo.

Tačiau taip buvo pramonės revoliucijos laikais. Vėliau, Jungtinėse Amerikos Valstijose suklestėjus hipiškam gyvenimo būdui, „pupų maišai" pabudo naujam gyvenimui. Sėdmaišis tapo būtina kiekvieno save gerbiančio hipio namų interjero dalimi, tik į jo vidų jau buvo beriamos nebe pupos, o specialios sintetinės granulės.

Į mūsų šalį sėdmaišiai atkeliavo prieš gerą dešimtmetį kartu su kitų vakarietiškų prekių banga. Iš pradžių jie buvo parduodami tik vaikiškų baldų skyriuose, tačiau greitai persikraustė ir kitur. Iš kokybiškos medžiagos dailiai pasiūtas sėdmaišis gali puikiai derėti net gyvenamajame kambaryje. Vakaruose itin populiarūs iš plonytės odos pagaminti sėdmaišiai, derinami prie odinių salono ar kito kambario baldų. Namų interjero dizaineriai sėdmaišius siūlo ir tiems, kurie turi nedidelius butus - jie užima nedaug vietos ir neužgožia erdvės.

Beje, ne vienos kavinės ar prekybos centro savininkas taip pat jau suprato sėdmaišio pranašumus ir pritaikė juos savo versle - minkšti bei patogūs sėdmaišiai taip ir kviečia praeivius prisėsti ir atsipūsti.

Sėdmaišių kainos labai įvairios. Paprastą, sintetinio pluošto sėdmaišį galite nusipirkti už 100 litų, prabangesnių audinių gerbėjams gali tekti sumokėti ir apie 600 litų.

Kaip pasisiūti sėdmaišį

Už gerą sėdmaišį sumokėsite nemažą sumą pinigų, be to, gali tekti ilgokai ieškoti tinkamo dydžio, užpildo ar spalvos. Todėl darbščios ir apsukrios šeimininkės sėdmaišį savo namams gali pasisiūti ir pačios. Tai visai nesunku - adatą į rankas gali imti ir didelės patirties šioje srityje neturintys žmonės. O toks rankų darbo sėdmaišis bus tik dar malonesnis akiai ir kainuos visai nedaug, maždaug nuo 30 litų.

Jei jau nusprendėte imtis darbo, jums prireiks tvirtesnio audinio vidinei sėdmaišio daliai ir spalvingos, prie jūsų namų interjero derančios medžiagos išorei. Jei namuose turite įvairių atraižų, baldinio gobeleno, galite panaudoti ir tai. Tik jokiu būdu nesirinkite sintetinio audinio - tuomet jūsų sėdmaišis, pūpsodamas ant grindų, surinks visas aplink esančias dulkes. Paprastai nebrangių, bet gana geros kokybės medžiagų atraižų turi įvairios tuo prekiaujančios parduotuvės.

Beje, sėdmaišių formų bei spalvų būna pačių įvairiausių: nuo panašių į milžiniškus futbolo kamuolius iki pūkuotų, lūpų formos sėdmaišių. Viskas priklauso nuo jūsų rankų miklumo, laiko ir pastangų. Sėdmaišių iškarpų taip pat būna įvairiausių - apvalių, kvadrato ar stačiakampio formos, pagalvės tipo sėdmaišių. „Namų pasaulis" jums siūlo vieną paprasčiausių, bet kartu ir vieną patogiausių formų.

Sėdimojo maišo iškarpa

Pati sėdmaišio iškarpa gana paprasta. Tiek vidinei, tiek išorinei dalims jums reikės didelio kvadrato formos audinio sėdmaišio pagrindui bei gerokai mažesnio kvadračiuko - viršui. Sėdmaišio šonams iš medžiagos išsikirpkite keturis didelius trikampius, nukirpkite jų viršų. Kokio dydžio detales kirpti, priklauso nuo jūsų noro - ar pageidaujate didelio, ar kiek mažesnio sėdmaišio.

Keturių trikampių šonus susiūkite ir pritvirtinkite viršutinį kvadratėlį. Iš savo siuvinio turėtumėte gauti pailgą, piramidės su nupjautu viršumi formos maišą. Tuomet prisiūkite pagrindą, tik nepamirškite vienos iš keturių siūlių palikti nesusiūtos - pro ją į sėdmaišį subersite jo užpildą. Beje, siūdamos siūles nepagailėkite laiko ir siūlų - geriau jau šį daiktą susiūti kuo tvirčiau, kad vėliau nepradėtų irti.

Kas gi beriama į sėdmaišio vidų? Ne, tikrai ne pupos, nors angliškas šio baldo pavadinimas verčia taip manyti. Į sėdmaišį beriame specialias baltas granules. Šios granulės pagamintos iš poliesterio ir jų galima rasti beveik visuose didesniuose buitinių prekių prekybos centruose. Štai „Senukuose" 0,2 m3 maišas granulių kainuoja vos apie 15 litų. Siuvant sėdmaišį suaugusiam žmogui šių granulių reikėtų pripilti maždaug 0,3 m3 - jis bus išties didelis ir patogus. Beje, jau pagamintas sėdmaišis sveria išties nedaug - tik kokius 4-5 kilogramus.

Supylę granules į pasisiūto sėdmaišio vidų, užsiuvame paskutinę siūlę. Dabar teliko įvilkti sėdmaišį į užvalkalą -lygiai tokio paties dydžio ir tokio pat kirpimo. Bus patogu, jei į sėdmaišio užvalkalą įsiusite užtrauktuką, tuomet užvalkalą retkarčiais galėsite tiesiog nuvilkti, išskalbti ar išpurtyti, o susidėvėjusį ar tiesiog nusibodusį - lengvai pakeisti kitu.

Beje, sėdmaišio viršuje, prie mažojo keturkampio, galite prisiūti rankeną. Kai sėdmaišis itin susigulės, galėsite už šios rankenos paėmę papurtyti, ir jis vėl taps minkštas ir patogus. Rankena pravers ir tuomet, kai norėsite sėdmaišį nunešti į kitą kambarį.     

Sėdmaišių dizainerė Antoinette Bader

    Šiuos netradicinių formų sėdmaišius sukūrė dizainerė Antoinette Bader. Jie sudaryti iš minkštų ir kietų detalių. Viršutinę sėdmaišio dalį sudaro minkšti, patogūs sėdėti trikampiai. Produkto vidus pripildytas polistirolo granulių. Sėdmaišis turi trikampes “rankenėles”, kurių pagalba galima ištraukti trikampius ir pakeisti kėdės formą.

Naujo dizaino sėdmaišis buvo pristatytas Milano “Salone Satellite”.